šėkas

šė́kas sm. (1) DŽ, Šv, (3) KBII54, NdŽ, KŽ, Krž, šė̃kas (4) Lks, Sem, Dv 1. ppr. sing. Q232, R, MŽ, N, K, L, Š, Rtr, Skd, Šauk, Žgč, Jnšk, Skrb, Slk, Ssk, Grk, Nm, Dkš, Sn žalias, nesuvytęs šienas; nupjauta žolė tam sykiui pašerti: Žalias šienas vadinas šė́kas J. Pievas pagerydavo, būdavo gražus šė́kas Žln. Sykį ėjau arkliams šėkų pasipjaut Sch137. Šė̃ką gali jau vežt Vl. Šėkai pavytę virsta į šieną rš. Uždėk arkliam šė́ko Slč. A šė́ką, notrynes, balandas nepradės ėsti, ka pry žemės dirbti nebnora? Šv. Reikia duoti karvytei šėkùčio Grv. Kėkū, kėkū, vežė meška šėką (dial. šėkū) (dainuojama kėkuojant vaiką) LTR(Grv). Siuntė mane anytėlė žiemužės šė́ko, vasaružės sniego Sch19. Ar tu nori avižų, ar šio žalio šėkužėlio? LTR(Grš). Ar tu nori avižų, ar baltųjų dobilų, ar žaliojo šėkelio? StnD10. Par šilelį jojau, šile šė́ką roviau, ant jovaružėlio šėkẽlį padžioviau JV692. Vienas bernelis plačiojoj lankelėj buiną šėkẽlį kerta (d.) Dv. Šėkužis pavyto, žirgužis pailso RD25. Liepė žmonėmus sėstis ant šė́ko krūvomis DP125. Kokis norint žiedelis ir kokis norint šė́kas toli yra gražesnis o neg tavo visas įrinkimas DP332. ^ Žmogus yra kaip šė́kas: dienos jo kaip žiedas lauko teip veikiai peržydi DP463. Kaip šuo atsigulęs ant šėku: ne pats ėda, ne kitam duoda Sch112(Rg). ║ Sut atolas: Važiuosim šė́ko parvežt Kt. ║ želmuo: Žemė neša iš savęs pirmiausiai šėką (želmenį), po tam varpą, paskui pilną kvietį varpoj CII946. 2. Nč švylys, pūkė: Šė́kas tokiosa balosa auga LKKXIII22(Grv). An žolės kupstukas baltas – sako šė́kas Pls. Šė́kas auga balon Dbč. Viksvos tokios yra, tai šėkučiais vadinam, jų deda in degtinę, an krūmų auga Dg. 3. tokia darželio gėlė: Šėko vienas žalias šniūrelis ir baltas Dv.

◊ eĩk (tegù eĩna) [ant ẽžero] [šunìms, šùniui] šė́ko pjáuti (ráuti Vv) Paį sakoma kam nieko neišmanančiam, nesugebančiam: Eĩk tu šunìm šė́ko pjáut! Stk, Grd. Eĩk tu šė́ko pjáut! Tršk. Eik an ežero šuniui šėko pjaut! Alv. Eĩki šùniui šė̃ko pjáut! Klvr. Tegù eĩna šunìm šė́ko pjáut – be jo apseisiu Grdž. eĩna (išė̃jo Lnkv, Jnšk, Ps, Km, Ds, nuė̃jo Šl, Lkm) [šunìms] šė́ko pjáuti (ráuti, šienáuti); M, L pasidarė blogas, niekam tikęs, niekais nuėjo: Kas tėvų neklauso, eĩna šunìm šė́ko pjáut Imb. Katri vaikai negeri, neklauso, tai pasako: nuė̃[jo] šunìm šė́ko šienáut LKKXIII132(Grv). Jei tėvo motinos neklausysi, išeĩsi šunìm šė́ko ráut Ėr. Mokės, mokės ir išė̃jo šunìm šė́ko pjáut Kp. Nenuẽjo vaikai šė́ko pjáut: gavo pagyrimus, aukštąjį [mokslą] baigė Prl. Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti Žem.

šunìms šė́ką pjáuti (šienáuti Grv) apie ką niekam tikusį: Dabar šunìms šė́ką pjáuti, o ne dainuoti (neturi balso) Pgr.